Laikas ir jo matavimas visada žavėjo žmones. Nuo priešistorinio žmogaus iki modernių laikų technologijų skirtingi aparatai matavo įvairias laiko atkarpas. Šiandien mes dėvime itin komplikuotas laiko matavimo aparatų versijas – jose slypi sudėtinga laikrodžių istorija. Nors negalime išsiaiškinti visų smulkiausių proceso detalių, pabandykime apžvelgti, kaip laikrodis atsirado ir tapo tuo, kuo yra šiandien.
Pirmasis laikrodis
Reiktų paminėti, kad šiame tekste nenagrinėsiu Saulės laikrodžių ir visko, kas nėra panešama. 1505 metais vokiečių šaltkalvis Peter Henlein sukūrė pirmąjį žmogui patogų nešioti laikrodį. Žodį „watch“ šis prietaisas gavo iš jūreivių, kurie vokiečio išradimu pakeitė 4 valandų smėlio laikrodžius, matavusius jų budėjimo pamainas arba „watches“ (žiūrėjimus, budėjimus). Kiaušinio formos dizainas po truputį tobulėjo ir iki 1675-tųjų tapo plokščias bei išpopuliarėjo iki visuomenei priimtino gaminio. Toks jis liko dar bent 240 metų – kišeninis laikrodis.
Pirmasis nešiojamas laikrodis. Autorius – Peter Henlein (Šaltinis: Medium)
Kišeniniai laikrodžiai išgyveno panašų laikotarpį kaip ir jo pirmtakai. Dėl naujesnės technologijos ir mažesnio dydžio tam tikrais atvejais kišeniniai laikrodžiai buvo dar netikslesni nei senieji vandens laikrodžiai – rodymo paklaidos svyruodavo net iki kelių valandų per parą. Laikrodininkai, kalviai, auksakaliai bei išradėjai bėgant metams gerino mechanizmus iki kol šie pasiekė pastatomų švytuoklinių laikrodžių tikslumą.
Antroji banga
Atrodo, kad kalbant ne apie tokius senus laikus (palyginus su XVI amžiumi) sudėtinga laikrodžių istorija turėtų aiškėti. Tačiau rankiniai laikrodžiai kelia ypač daug diskusijų. Vieni sako, kad pirmasis riešui tinkantis laikrodis sukurtas Abraham Louis-Breguet dar 1810 metais Neapolio karalienei. Kiti teigia, jog Elžbieta Pirmoji 1571 metais gavo ant rankos dedamą laikrodį iš Robert Dudley. Gineso rekordų knyga šiuo metu yra užfiksavusi, kad pirmąjį riešui skirtą laikrodį sukūrė ne kas kitas, o klasikinių laikrodžių viršūnėje esanti Patek Philippe manufaktūra. Tiksli šio įvykio data – 1868 metai. Užsakovas – Vengrijos grafienė Koscowicz. Pirmojo rankinio laikrodžio argumentą sustiprina ir tai, kad minėtasis laikrodis išlikęs iki šių dienų.
Patek Philippe pirmasis rankinis laikrodis Vengrijos grafienei (Šaltinis: Quillandpad)
Istorikų pastebima, kad 19 amžiaus pabaigoje, žmonės pradėjo kišeninius laikrodžius odinių riešinių (wrislet) pagalba dėtis ant rankos. Riešines galima pavadinti laikrodžių apyrankių protėviais. Šios padėjo būti mobilesniems ir naudoti fiziniuose, sporto ar kariniuose veiksmuose. Riešinės turėjo tam tikrą kiautą, neleidusį laikrodžiui iškristi. Patentų biure 1893 užfiksuotas panašus gamybinis dizainas.
Kišeninių laikrodžių riešinės – dėklai (Šaltinis: Quora)
Karo archyvų nuotraukos tik patvirtina paplitusią nuomonę, jog laikrodžiai plačiau pradėti naudoti tik abiejų XXa. karų metu. Žemiau esančioje nuotraukoje matyti britų imperijos kariai, dėvintys kažkokio tipo rankinius laikrodžius. Fotografija daryta 1887 metais Trečiojo Birmos karo metu.
Trečiasis Birmos karas ir laikrodžiai ant britų imperijos karių rankų (Šaltinis: Quora)
Faktas, kad kišeninių laikrodžių riešinių – dėklų dizainas buvo patentuotas, reiškė vieną: visuomenės susidomėjimą. Jų evoliucijos tolimesnis žingsnis buvo laikrodį saugančių metalinių žiedų dizainas. Taip gimė „apkasų laikrodžiai“
Laikrodžiai ir karas
Pirmasis žinomas „apkasų laikrodžių“ gamintojas buvo Girard Perregaux. Odinė apyrankė bei minėti metaliniai žiedai apsaugai – šiuos elementus manufaktūra panaudojo savo kūrinyje. Tai taip pat pirmasis istorijoje masinės produkcijos užsakymas – 2000 tokių laikrodžių buvo pristatyta vokiečių Imperijos kariuomenei 1880 metais.
Pirmasis masiškai gamintas laikrodis iš Girard Perregaux. Sudėtinga laikrodžių istorija (Šaltinis: Quora)
Plačioje visuomenėje iki pat XXa. pirmos pusės laikrodis buvo laikytas juokinga moterų užgaida, kuri bėgant laikui taps nebemadinga ir pamiršta. Sklandė gandai, kad laikrodžiai itin netikslūs ir vyrui nešioti laikrodį yra tas pats kas nešioti sijoną. Tačiau nuomonė drastiškai pasikeitė Pirmajame pasauliniame kare.
Karo metu kišeninio laikrodžio turėjimas reiškė akių atitraukimą nuo fronto ir negalėjimą pilnai išnaudoti visų nešamų daiktų. Dėl šių priežasčių pasitarnavo minėti „apkasų laikrodžiai“ – kišeniniai laikrodžiai ant odinės apyrankės su pakeistu mechanizmu, karūnelę perkeliant iš 12 į 3 valandos poziciją. Ilgainiui laikrodis tapo privaloma turėti karininko uniformos įrankių dalimi. Pirmiesiems karo laikrodžiams buvo keliami keli reikalavimai: tamsoje šviečiančios rodyklės ir nedūžtantis stiklas (daugiau apie kariuomenei skirtus laikrodžius rašiau čia). Įdomu tai, kad karys laikrodį privalėjo nusipirkti pats – kariuomenė jų neišduodavo. Dėl šios priežasties atsirado nemažai reklamų, siūlančių įvairių gamintojų laikrodžius.
Pirmojo pasaulinio karo laikrodžių reklamos. Sudėtinga laikrodžių istorija (Šaltinis: Govbergwatches)
Tarpukario laikotarpyje pradėtos skirtingų laikrodžių funkcijų paieškos. 1930 Breitling pristato pirmąjį chronometrą, populiarėja pilotams, lenktynininkams skirti laikrodžiai – chronografai. Antrojo pasaulinio karo metais visa industrija gamina šimtus tūkstančių standartizuotų kariams skirtų laikrodžių – vieni garsiausių – britų armijai pristatyti „Dirty Dozen“ (istorija ir modeliai čia). Pokario metu įvairios kompanijos pradeda žaisti su elektrinio laikrodžio konceptu, kurį išpopuliarina Seiko 1969 metais. Tolimesnė istorija – neblogai žinoma didelei daliai žmonių: kvarco krizė (arba kvarco revoliucija iš Japonijos industrijos pusės), mechaninių laikrodžių nuosmūkis bei atsigavimas vykstantis iki dabar.
Kelios svarbios datos horologijos istorijoje
1892: šveicarų laikrodžių gamintojas Omega pristato pirmąjį pasaulyje rankinį laikrodį su galimybe laiką išreikšti mechanizmui suskambant tam tikrą skaičių kartų (minute-reapeating).
1905: Wilsdorf & Davis, kompanija, vėliau tapusi Rolex, įkuriama Londone. Jų ankstyvieji laikrodžiai buvo parduodami juvelyrams, kurie uždėdavo savo prekinį ženklą ir parduodavo galutiniam klientui.
1908: Hans Wilsdorf įkuria Rolex.
1913: Seiko sukuria pirmąjį rankinį japonišką laikrodį.
1916: Įpusėjus Pirmajam pasauliniam karui, New York Times išspaudžia straipsnį, kuriame pripažįsta, jog rankinis laikrodis nėra „praeinanti“ mada – greičiau itin svarbus įrankis. Maždaug nuo to laiko kišeniniai laikrodžiai pradeda nykti iš rinkos, o juos pakeičia standartiniai rankiniai laikrodžiai vyrams bei moterims.
1917: Prieš karo pabaigą Didžiosios Britanijos Karo departamentas pradeda standartinių karinių laikrodžių išdavimą kariams.
1923: John Harwood, britų laikrodininkas, užpatentuoja pirmąjį automatinį laikrodį.
1925: Patek Philippe sukuria pirmąjį pasaulyje amžinojo kalendoriaus laikrodį (perpetual calendar).
1927: Rolex įrodo, kad jų Oyster tipo korpuso laikrodžiai yra atsparūs vandeniui. Tam kompanija pasitelkia plaukikę Mercedes Gleitze, kuri per 10 valandų perplaukusi Lamanšo sąsiaurį kitame krante išlipo su veikiančiu laikrodžiu. Apie šią ypatingą istoriją rašiau atskirame tekste čia.
1930: Rankiniai laikrodžiai gamybos kiekiu lenkia kišeninius laikrodžius santykiu 50:1.
1932: Omega pasauliui pasiūlo pirmąjį komerciškai parduodamą nardymui skirtą laikrodį.
1940: Omega industrializuoja inovacijas vandens atsparumo, sutrenkimo prevencijos, antimagnetizmo srityse.
1948: Patek Philippe pradeda ieškoti galimybių elektroninių laikrodžių gamybos srityje.
1953: Rolex pristato žymųjį Submariner modelį.
1957: Omega pristato Seamaster ir Speedmaster modelius. Įkuriama Casio Computer Co., tačiau kompanija nepristato laikrodžio iki 1978 m.
1959: Seiko, bendradarbiaudama su dukterine kompanija Epson, pradeda pirmojo elektrinio-kvarcinio laikrodžio mechanizmo kūrimą.
1965: Omega Speedmaster tampa oficialiu NASA laikrodžiu.
1969: Seiko pradeda masinio kvarcinio laikrodžio gamybą. Neil Armstrong žengia Mėnulio paviršiumi su Omega Speedmaster.
Laikrodžių ateitis
Laikrodžiai visad ėjo koja kojon su technologijomis. Dabar akys krypsta į kompiuterius bei telefonus, laikrodžiai tampa „išmaniaisiais“. Vien Apple nuo 2017 kasmet parduoda daugiau savo laikrodžių nei visa Šveicarijos laikrodžių industrija kartu sudėjus. Ir nors negalime lyginti pusę metų meistro rankomis rinkto Patek Philippe ir Apple Watch produkcijos, galbūt horologijos ateitis yra kažkur per vidurį. Ne viena šveicariška manufaktūra siūlo modulinius ar išmaniuosius savo laikrodžius, belgų Ressence – labai patrauklų kompiuterio ir mechaninio laikrodžio junginį. Kaip bus – pamatysime, tačiau svarbiausia – neužsisėdėti toje pačioje vietoje ir pasimokyti iš daugelio praeityje padarytų klaidų.
Belgų Ressence kompiuterio ir mechaninio laikrodžio junginys.
Parašykite atsiliepimą