Dizaino ikona – sieninis laikrodis ‘Ball Clock’ ir jo istorija

Trys genijai, vakaras su alkoholiu ir George Nelson’o sieninis laikrodis, tapęs ikona.

Draugų vakaras

Keli vyrukai vakarop susirinko į vietą, primenančią barą – tai buvo New York’o industrinio dizainerio George Nelson’o biuras.  George Nelson – vienas iš modernaus dizaino Amerikoje pradininkų, o  alkoholiniai gėrimai pokario Amerikoje buvo normalus reiškinys. Tą 1947 metų vakarą Nelson’as, architektas ir futuristas Buckminster Fuller, industrinio dizaino atstovas Irving Harper ir menininkas Isamu Noguchi pasikeisdami eskizavo potencialius sienos laikrodžio variantus.

Eskizai skirti ‘Howard Miller laikrodžių kompanijai’. Ši buvo baldų gamintojo ‘Herman Miller’ atšaka, kurioje Nelson’as kūrė kaip nepriklausomas dizaineris ir kątik buvo paaukštintas iš baldų dizainerio į dizaino direktoriaus pareigas. Pieštukai, kalkinis popierius, juokas ir tuštėjantys buteliai – be to, kad šie vyrai pateks į dizaino istoriją, juos jungė ir dar viena savybė: visi mėgo linksmybes. Yra manoma, kad anksčiau minėtasis Buckminster Fuller’is buvo išmestas iš Harvardo būtent dėl per smarkaus ‘šventimo’.

sieninis_laikrodis_george_nelson

JAV dizaineris ir architektas George Nelson (Šaltinis: Hodinkee)


Kamuolio forma

Žaidimas su kamuolio forma gali sugrąžinti toli į praeitį – pirmieji nešiojami laikrodžiai iš 16 amžiaus pradžios buvo sferos formos. Ball Watches (kamuoliniai laikrodžiai) dabar priskiriami amerikiečiams, tačiau ilgą laiką šveicarai turėjo posakį ‘to be on the Ball’, reiškusį jš gaminamų laikrodžių preciziką. Šveicarų juvelyras Carl. F Bucherer ir Omega kamuoliniais vadino kišeninius laikrodžius. Nepaisant to, dizaino mėgėjams vienintelis tikras kamuolinis laikrodis buvo Ball Clock iš 1949 metų.

Ball Clock puikiai galima priskirti prie to laikmečio, kuriame jis gimė – Saulės spindulių, žvaigdžių formų motyvai buvo dažni 1950-taisiais. Sieninis laikrodis taip pat priminė atomų modelių pavaizdavimą, kurių iliustracijos pristatytos tik prieš kelis dešimtmečius. Praėjus 9 metams 1958 Expo Briuselyje pastatytas ‘Atomiumas’, vaizduojantis 165 milijardus kartų padidintą geležies molekulę – kamuolio, žvaigždžių formos buvo dažnai sutinkamos minėtais dešimtmečiais.

Sieninis_laikrodis_nelson

Skirtingi Ball Clock dizaino variantai iš 1949 m. (Šaltinis: Hodinkee)


sieninis_laikrodis

‘Atomiumas’ Belgijoje, pastatytas 1958 m. Expo parodai (Šaltinis: Tripfreakz)


Vakaras biure

Stanley Abercrombie biografijoje ‘George Nelson: The Design of Modern Design’, Nelson’as prisiminė tą 1947 m. vakarą:

”Ir vieną vakarą, kai vystėme Ball Clock konceptą – buvo labai linksma. Isamu Noguchi, Bucky Fuller’is užsuko į svečius. Tomis dienomis dažnai matydavau Bucky, čia buvo Irvingas, buvau aš, buvo Noguchi, kuris privalėjo prisiliesti prie kiekvieno projekto. Jam niežtėjo nagus – pamatęs, kad dirbame prie sieninių laikrodžių, jis pradėjo piešti niekinius paveiksliukus. Bucky pastūmęs Isamu į šoną tarė: ‘Tai yra geras būdas kurti laikrodį’ ir pats pradėjo piešti absurdus. Galų gale visi pradėjome stumdytis ir paeiliui kažką keverzoti.

Kažkuriuo momentu visi išėjome – pasijutome pavargę ir padauginę alkoholio – kitą rytą grįžęs pamačiau kalkės ruloną. Kartu su Irving’u jį peržiūrėjome ir vienoje vietoje buvo Ball Clock.  Dar ir dabar nežinau kas jį nupiešė. Tikrai ne aš, galbūt Irving’as, tačiau jis taip nemano. Greičiausiai tai Isamu darbas, nes tik jis darydamas du kvailus dalykus sukurdavo kažką genialaus. O gal visi jį supiešėme, tačiau tikrai neaišku. Galų gale pagaminome laikrodį ir jis tapo perkamiausiu Howard Miller istorijoje, nes Mis America nusprendė, jog tai sieninis laikrodis, kuris privalo kabėti kiekvienoje amerikiečio virtuvėje. Kodėl virtuvėje, nežinau, tiesiog taip vaizduota reklamose.”

Sieninis_laikrodis_nelson

George Nelson’o Ball Clock (Šaltinis: Hodinkee)


Laikrodžio dizainas

Šis sieninis laikrodis puikiai atspindi Nelson’o suvokimą bei analizę tyrinėjant kaip žmonės ‘skaito’ laiką. Šiame dizaine esminiai yra du momentai: žmonės laiką supranta žiūrėdami į rodyklių padėtis, o tam skaičiai nebūtini. Taip pat didžioji dauguma nešioja laikrodžius ant riešo, tad sieninis laikrodis gali būti dizaino elementas, o ne precizikos įrankis. Kol europiečių namuose buvo žavimasi minimalistiniais ir itin preciziškais Junghans Max Bill kurtais laikrodžiais, JAV rinka pasuko simbolinio vaizdavimo kryptimi. O keisčiausia tai, kad George Nelson’as, žinomas kaip ikoninio Ball Clock autorius, tvirtai žinojo tik vieną: tai nebuvo jo darbas.

sieninis_laikrodis_nelson

George Nelson’o Ball Clock galinė pusė (Šaltinis: Hodinkee)


Šių laikrodžių bendras skersmuo – apie 33 cm. Kamuoliuko skersmuo – 3,5 cm, centrinės dalies – 10,5 cm, o strypelio – 7,7. Iš dizaino variacijų pusės – mano neabejotinai mėgstamiausia – natūrali lakuoto vyšnios medžio versija. Laikrodžio mechanizmas – kvarcinis, varomas viena AA baterija.

Per 35 kolaboracijos su Howard Miller metus, George Nelson įmonės dizaineriai sukūrė virš 100 laikrodžių: sieninių, ant žemės pastatomų (tos milžiniškos spintos, kur laikrodis turi švytuoklę), stalinių bei integruojamų. Be laikrodžių jie yra sukūrę ir daugelį kitų dizaino bei architektūros ikonų: suprojektavo ir realizavo Sherman Fairchild namą (1941 m.), lempą ‘Bubble’ (1952 m.), kėdes ‘Coconut’ (1955 m.), sofą ‘Marshmallow’ (1956 m.) ir kt. Apart dizaino, George Nelson įtaka buvo jaučiama ir fotografijoje, architektūroje, akademinėje bei publikacinėje veikloje. Jam mirus 1986 m. galimybė realizuoti Nelson’o darbus atiteko Vitrai, kuri sugrąžino Ball Clock gamybą 1990-taisiais.

Parašykite atsiliepimą

Jūsų el. pašto adresas nebus paskelbtas.