Pirmojo pasaulinio karo merginų darbas laikrodžių fabrikuose

Praėjus kovo 8 reiktų papasakoti apie moteris, dirbusias laikrodžių fabrikuose Pirmojo pasaulinio karo metais ir didele kaina pakeitusias JAV darbo kodeksą.

Kontekstas

1917 metais JAV įsitraukus į karą, šimtai jaunų merginų pradėjo dirbti fabrikuose, kuriuose dažė laikrodžių ciferblatus nauju elementu - Radžiu, kurį prieš 20 metų atrado Marie Curie. Šis darbas atrodė labai patrauklus jaunoms merginoms - atlyginimas buvo 3 kartus didesnis negu įprasto fabriko darbininko. Daugelis merginų buvo dar paauglės, puikiai tinkančios dažyti 3-5 cm skersmens ciferblatus. Viskas atrodė tikrai puiku.

Radis švietė ir puikiai tiko kariniams laikrodžiams, tačiau merginas, dirbančias šį darbą, greitai pradėjo vadinti "vaiduoklėmis" - merginos po darbo švytėdavo tamsoje. Net dantys būdavo ištepti Radžiu - merginos buvo mokomos specialios technikos - darbininkės privalėjo dažant ciferblatus sudrėkinti teptukus ir tą darydavo lūpomis. Kiekvieną kartą sudrėkinus teptuką dalis radioaktyvių dažų patekdavo į organizmą.

Merginos klausdavo, ar tai nėra nuodinga, tačiau prižiūrėtojos patikindavo, jog viskas gerai. Deja, tai buvo netiesa. Marie Curie nustatė, kad radiacija kenkia. Ji pati buvo ne kartą nusideginus dirbdama su radioaktyviais chemikalais, dar prieš karą jau buvo mirusių nuo Radžio. Vyrai, dirbdami tuose pačiuose fabrikuose, visad apsivilkdavo specialius kostiumus, tačiau merginos jais aprūpintos nebūdavo. Tuo metu visuomenė manė, kad mažos Radžio dozės visai nekenkia - netgi atvirkščiai. Žmonės gėrė vandenį su Radžiu, jo buvo kosmetikoj, piene, netgi dantų pastoje.

Problemos

Praėjus 5 metams nuo šio darbo pradžios, 1922 metais mirė pirmoji mergina. Iš pradžių jai pradėjo kristi dantys. Mollie (merginos vardas) manė, kad tai dėl keistos infekcijos. Įsibėgėjus šiai infekcijai, dantistas bandė ištraukti jos dantį, tačiau netyčia sulaužė žandikaulį. Gydytojui užteko tik prisiliesti pirštais ir dalis žandikaulio buvo išimta. Mollie tiesiog nyko bėgant dienoms. Mergina mirė būdama 24 metų ir gydytojai nesuprasdami pareiškė, kad ji mirė nuo sifilio. Tuo pačiu metu ir kitoms merginoms prasidėjo panašios problemos, pasibaigusios kapinėse.

Pradėjus sklisti gandams, merginų darbdavys (United States Radium Corporation) pirmus du metus neigė kaltinimus, tačiau 1924 metais užsakė nepriklausomą tyrimą, kuris patvirtino ryšį tarp mirčių ir darbo sąlygų. Deja, ta pati kompanija užsakė kitą tyrimą, kurį galėjo kontroliuoti ir antrasis tyrimas tokio ryšio nenustatė. Galų gale 1925 metais mirus pirmam vyrui, dirbusiam panašų darbą, kompanija pradėjo reaguoti.

Daktarai nustatė, kad kasdien Radis šimtus kartų patekdavo ant moterų odos ar vidaus organų ir tiesiogine ta žodžio prasme pradegindavo skyles organizme joms dar būnant gyvoms. Tai pasireikšdavo lūžusiais žandikauliais, stuburais ar staigiai sutrumpėjusiomis kojomis, kelių futbolo kamuolių dydžio augliais kūne. Merginos pačios pastebėdavo, kad švyti naktimis, tačiau tuomet jau būdavo per vėlu.

Kova dėl gyvybių

Kelios merginos pradėjo kovoti dėl savo teisių šnekėdamos su įvairiais advokatų biurais, tačiau dėl visuomenės nuomonės, tuometinių moterų teisių ir fakto, kad kompanija atsakinga tik tuomet, jei simptomai pasireiškia per du metus (merginos pradėdavo pastebėti simptomus po maždaug 5 metų), kova buvo bevaisė. 1927 metais vienam advokatui sutikus ginti merginas, pagrindinei organizatorei tebuvo likę gyventi 4 mėnesiai, todėl ją įdarbinusi kompanija nutarė tiesiog "tempti" teismo procesą. Šitaip istorija buvo paviešinta ir nuskabėjo visoje Amerikoje, tačiau USRC visvien toliau kratėsi atsakomybės.

Kova truko iki 1938 metų kai kita mergina jau gulėdama lovoje prieš mirtį davė teismui savo parodymus nepaisydama gydytojų įspėjimo to nedaryti. Galų gale Catherine (merginos vardas) ir jos advokatas laimėjo bylą.

Ši byla buvo viena pirmųjų istorijoje, kur kompanija liko atsakinga už darbuotojų sveikatą. Tai vedė prie gyvybę ginančių įstatymų, valstybinių sveikatos organizacijų, saugančių darbuotojus. Tuo metu kasmet mirštančių darbuotojų buvo apie 14 tūkstančių, šiandien šis skaičius sumažėjo iki 4500. Taip pat šių merginų indėlis mokslo atžvilgiu buvo pripažintas neįkainojamu. Nepaisant to, daugelio merginų vardų įrašų tiesiog nėra. Savo gyvybių kaina jos padėjo sukurti įstatymų bazę, kuri gina kiekvieno darbuotojo teises šiandien.

Didelė dalis susijusių nuotraukų nėra patrauklios akiai, tad norėdami pasiskaityti ar pamatyti fotografijas, suveskite: "radium girls".

radium-girls

Mergina, dirbanti fabrike (Šaltinis: Buzzfeed)

Merginos fabrike (Nuotrauka viršuje. Šaltinis: Hodinkee)

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *