Longines laikrodžiai ir „Lituanicos“ skrydis per Atlantą

1933 metų liepos 15 dieną Lietuvos konsulas Niujorke Povilas Žadeikis telegrama perdavė Lietuvai: „Jūsų lakūnai Darius ir Girėnas šiandien 5 val. išskrido Kaunan. Artimai 40 valandų praėjus, laukite ankstyvą pirmadienį Kaune.“ Deja, po dviejų dienų, iš Vokietijos skelbiama jau kita žinia – likus 600 kilometrų iki Kauno įveikę Atlanto vandenyną, „Lituanicos” pilotai žuvo įvykus lėktuvo avarijai. Nors oficialiai pripažinta, kad skrydžiui pasiruošta, bet dėl perkrauto lėktuvo lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, nei autopiloto – pagrindiniai vietos nustatymo įrankiai buvo du kompasai, oktanas, žemėlapiai ir Longines laikrodžiai.

Skrydis

Dar prieš pakylant prognozės nebuvo geros – liepos 15 dieną pranešta, kad pietinėje Europos dalyje prasidėjusią audrą vėjai neša į Šiaurę. 160-180 km/h greičiu skrendantys lietuviai kaip tik pateks į šią audrą – pilotai į tai nekreipė dėmesio, skrydžio laukta  metus. Skrydžio rytą lėktuvas svėrė 3.8 tonos. Su tokiu svoriu lėktuvui riedant taku galėjo sprogti padangos, lėktuvas apsiversti ir dėl aviacinio kuro akimirksniu užsidegti dar nepakilus. Vis dėlto 6 val. 24 min. Niujorko laiku „Lituanica” sunkiai pakyla.

Longines_laikrodžiai

Amerikos lietuviai New York’e prieš skrydį 1933 m. liepos 15 d. (Šaltinis: Lzinios)


Skrydžio planas buvo toks: New York’as – Londonas, Londonas – Kaunas. Iki Newfoundland’o lakūnai visiškai nenuklydo nuo kurso – vietos laiku 19 val. 10 min. „Lituanica” išmetė gairelę su rašteliu, kuriame minima, kad lėktuvas skrenda sėkmingai, lakūnai jaučiasi gerai. Gairelė išmesta Grand Folso miestelyje, visiškai tiksliai pagal skrydžio liniją. Darius ir Girėnas turėjo tris tokias gaireles, tačiau avarijos vietoje likusių dviejų nebuvo. Tai reiškia, kad šios kažkur buvo išmestos. Paskutinį kartą „Lituanica” pastebėta liepos 16-tą 23 val. vietos laiku virš Štargardo (Vokietija). Tuo metu jie pasiekė minėtą audrą, teko pasukti į pietvakarius – iki avarijos liko pusantros valandos.

Pirmasis katastrofos liudininkas buvo Kudhamo gyventojas liepos 17 dieną 00.30 val. išgirdęs motoro ūžesį. Lėktuvas turėjo šviesą, skrido link miestelio, pasuko pietų, tada rytų kryptimi, o po kelių minučių išgirdęs smūgį, motoro nebegirdėjo. Iš prieš kelis metus darytų kritimo schemų, lėktuvas skrido puslankiu lyg bandydamas nusileisti tinkamoje vietoje. Tam turėjo tikti už miško buvusi pievelė, tačiau „Lituanica” jos nepasiekė. Ankstų rytą nuolaužas rado grybauti išsiruošusios moterys. S. Darius gulėjo iškritęs, S. Girėnas sėdėjo kabinoje. Joje dar švietė kišeninis žibintuvėlis. S. Girėno laikrodis sustojo ties 00 val. 36 min. žymintis avarijos laiką.

Longines laikrodžiai: Lindbergh’o skrydis

Jau minėjau, kad dėl per didelio svorio pilotai į tokią rizikingą kelionę pasirinko nemontuoti radijo, autopiloto, parašiutų, gelbėjimosi liemenių, nors šiuos dalykus turėjo kiti transatlantinius skrydžius vykdę lakūnai. Natūraliai kyla klausimas: kur ir kaip skristi kai esi virš beribio vandenyno? Čia pagrindinį vaidmenį atliko jų laikrodžiai.

Longines_laikrodžiai
Longines_laikrodžiai

Dariaus (kairėje) ir Girėno (dešinėje) Longines laikrodžiai (Šaltinis: Plienosparnai)


Vertėtų trumpai paminėti Charles Lindbergh. Šis amerikiečių pilotas 1927 metais sėkmingai perskrido vienviečiu lėktuvu iš New York’o į Paryžių. Kelionės trukmė – 33 valandos, atstumas –  5800 km. Po šio skrydžio pilotui kilo mintis sukurti patogesnį ir itin tikslų būdą pilotams nustatyti jų buvimo vietą, nes radijo lokacija dar buvo besivystymo stadijoje. 1931 metais po kolaboracijos su tuometine „Longines – Wittnauer” buvo sukurtas Longines Lindbergh Hour Angle laikrodis. Būtent tokį ant riešo turėjo Stasys Girėnas.

Longines_laikrodžiai

Panašus į Girėno Longines Lindbergh laikrodis iš to paties laikmečio (Šaltinis: Hodinkee)


Bežiūrint į šį Longines kyla klausimas: kaip man žiūrint į šiuos skaičius surast savo tikslią vietą debesyse ar virš vandenyno? Skrisdami pilotai gan lengvai galėjo sužinoti platumą, kurioje yra – problema buvo ilguma. Ilguma yra atstumas nuo Grinvičo observatorijos arba (GMT). Vietos nustatymui šalia laikrodžio pilotai privalėjo taip pat turėti sekstantą ir jūrinį almanaką.

Šiam skaičiavimui buvo remtasi, kad Žemė aplink savo ašį (360 °) apsisuka per 24 h. Praėjus kiekvienai valandai, pasaulis pasisuka 15 laipsnių. Valandinė rodyklė „seka” šį judėjimą. Didesniam tikslumui praėjusios 4 minutės ant laikrodžio žymi 1 laipsnį. Sekundinė rodyklė rodmenis skaido į dar tikslesnius vienetus – vienas pilnas apsisukimas reiškė išorinį 15 minučių žymėjimą. 60/15=4, tad laikrodis vietą leido skaičiuoti 1/4 laipsnio tikslumu. Ieškant ilgumos turėjai žinoti ar esi vakaruose ar rytuose nuo Grinvičo. Jei rodyklių kampas tarp tavo dabartinio laiko ir Grinvičo yra teigiamas – esi vakaruose, jei neigiamas – rytuose (angliškas paaiškinimas su video teksto gale).

Kapitonas P.V.H Weems

Longines_laikrodžiai

Panašus į Dariaus Longines Weems Second – Setting laikrodis iš to paties laikmečio (Šaltinis: Christies)


Stepono Dariaus laikrodis skyrėsi nuo Girėno, tačiau tai taip pat Longines manufaktūros įrankis skirtas pilotams. Jis dėvėjo amerikiečių jūrininko P. V. H. Weems vardu pavadintą laikrodį, kuris tobulino navigacines jūrininkų ir pilotų sistemas. Vienos šių sistemų pagrindais kurta navigacijos sistema greičiausiam pasaulyje pilotuotam lėktuvui SR-71 Blackbird. Kapitonas taip pat apmokė Charles Lindbergh prieš jo žymųjį skrydį į Paryžių. Kaip matėte, Dariaus Longines žymėjo valandas, minutes ir sekundes. Sekundės žymimos ant ciferblato dalies laikrodžio centre, nudažytos kremine spalva. Ši dalis galėjo suktis ratu tam, kad bet kuri sekundė pagal rodyklės judėjimą galėtų tapti atskaitos tašku atėjančiai minutei matuoti. Dažniausiai pilotai tą darydavo matuodami radijo signalus (angliškas paaiškinimas su video teksto gale).

Rekordai

Longines_laikrodžiai

Darius ir Girėnas prie „Lituanica” (Šaltinis: Alfa)


Kalbėdamas apie skrydį užsiminiau, kad didžiąją ir sunkiausią dalį pilotai išlaviravo visiškai be klaidų. Pagal planus pasiektas Newfoundland’as, tiksliai ten kur reikia išmesta gairelė reiškė, kad aviacijai skirti laikrodžiai lakūnus atvedė per Atlantą į Europą tiesiausiu keliu. Nepaisant tragiškos skrydžio baigties, šis 37 val. 11 min. ir 6411 km trukęs skrydis – antras pagal tikslumą ir atstumą istorijoje. Lietuviai skrido žymiai tiksliau, nei kiti to meto moderniausia technika aprūpinti lakūnai. Dariaus ir Girėno skrydis žymi oro pašto tarp Europos ir Amerikos pradžią, naują aviacijos istorijos etapą, prie kurio prisidėjo ir Longines laikrodžiai.

Dokumentinis filmas apie Darių ir Girėną


Lindbergh laikrodžio veikimas ir Weems Seconds-Setting laikrodrodžio apžvalga (matomas sekundžių disko pasukimas nuo 3 min. 52 sek.)

Parašykite atsiliepimą

Jūsų el. pašto adresas nebus paskelbtas.