Kvarcinis laikrodis: kas sukūrė pirmąjį ir kaip jis veikia?

Kvarcinis laikrodis arba kvarcinis mechanizmas – vienas iš trijų pagrindinių būdų tiekti energiją laikrodžiams. Mechaninis laikrodis bei jo veikimo principai aprašyti čia, o automatinis laikrodis aptartas čia.

Kaip veikia kvarcinis laikrodis?

Kvarcinis laikrodis turi mechanizmą, kurio energijos šaltinis yra baterija. Tokio laikrodžio kas rytą prisukti nereikia, baterija energiją perduoda nuolat. Šie laikrodžiai yra tikslesni nei mechaniniai bei automatiniai mechaniniai ir pirmą kartą masinei auditorijai pristatyti 1969 metais. Tai padarė japonų gamintojas – Seiko. Kvarcinis mechanizmas buvo revoliucinis išradimas, leidęs laikrodžiams tapti daug tikslesniems ir žymiai pigesniems nei iki tol. Kvarciniai laikrodžiai pardavimais greitai aplenkė mechaninius modelius Šveicarijos gamintojams net nespėjus susivokti. Šios naujovės įtaka laikrodžių industrijai buvo tokia didelė, kad nesugebėdami pasiūlyti geresnio produkto dvi iš trijų šveicarų laikrodžių gamintojų bankrutavo. Šis įvykis Šveicarijos horologijos istorijoje dar vadinamas kvarco krize, o Japonijoje – kvarco revoliucija. Po kurio laiko šveicarų kompanijos pateikė savo kvarcinių mechanizmų variantus, tačiau japonai marketingo ir populiarumo atžvilgiu šioje kainų kategorijoje buvo ir dar dabar yra nepavejami.

Kaip atskirti kvarcinį laikrodį nuo mechaninio? Lengviausia – pažiūrėti į mechanizmą. Jeigu atidarius dangtelį matoma smulki baterija, tuomet laikrodis – kvarcinis. Neturint galimybės pažvelgti į mechanizmą reikia stebėti ciferblatą. Kvarcinio laikrodžio rodyklės peršoka kas sekundę pirmyn, o mechaninio – plaukia nesustodamos.