Žvilgsnis į žymiąją Prancūzijos revoliuciją iš horologinės pusės, kurios centre – Breguet laikrodžiai ir įkūrėjo figūra.
Kontekstas
Abraham – Louis Breguet – laikrodžių pasaulyje puikiai žinomas ne tik kaip laikrodininkas, bet ir kaip visos Breguet manufaktūros veidas. Nuo pat pameistrio ankstyvaisias gyvenimo metais Paryžiuje, Breguet greitai pripažintas kaip daug žadantis laikrodininkas – per gyvenimą sukūręs ne vieną dar ir dabar laikrodžiuose naudojamą išradimą, pvz.: tourbillon’ą. Kildamas visuomenės reitingais ir gaudamas vis daugiau užsakymų iš aristokratijos, jis pamažu įsivėlė į tuometinius politinius įvykius. Didžiausias toks įvykis – didžioji Prancūzijos revoliucija.
Pagrindinė revoliucijos priežastis – Nacionalinės asamblėjos narių, Liudviko XVI bei jo artimos aplinkos begalinis išlaidavimas ir mokesčių numetimas žemiausiems visuomenės luomams. Žymioji Marija Antuanetė, Liudviko XVI žmona, ištikima Breguet klientė – puikus to pavyzdys. Net būdama kalėjime paskutines gyvenimo dienas ji sugebėjo užsisakyti prabangų laikrodį iš Breguet manufaktūros.
Abraham – Louis dar iki revoliucijos spėjo pasiekti karjeros piką, turėdamas ne vieną tarptautinį klientą ir nepriekaištingą laikrodininko reputaciją. Deja, kaip ir didžioji dauguma vyrų tuo metu Prancūzijoje, Breguet privalėjo pasirinkti pusę.
Breguet manufaktūros laikrodis iš 1792 m. (Šaltinis: Antiquorum)
Politika
Dauguma meistro klientų buvo politikai ir nors pats Breguet netapo pirmųjų revoliucijos įvykių liudininku, gyvendamas Paryžiaus centre kasdien girdėdavo įvairiausius lankytojų pasakojimus. Laikrodininkas taip pat buvo revoliucionierių draugas ir kartą padėjo savo draugui bei politikui Jean-Paul Marat’ui pabėgti nuo gaujos perrengdamas jį moterimi.
Vis greičiau įsibėgėjant politinei suirutei, Breguet teko vykti pas iš šalies pabėgusius prancūzų aristokratus Londone. Nepaisant įkūrėjo pastangų, firmos kainos, pardavimai krito. Tapo vis sunkiau gauti reikiamų dalių iš Šveicarijos. Breguet laikrodžiai tapo neįkandami net ir turtingiausiems Prancūzijos teismo klientams, viena iš jų – karaliaus brolienė.
Abraham – Louis iki pat 1792 m. buvo jakobinų gretose (radikalūs revoliucijos šalininkai), tačiau 1793 pasikeitus situacijai, nukirsdinus Liudviką XVI, o Marijai Antuanetei dar laukiant giljotinos, laikrodininkas jau palaikė žirondistus (liberalūs respublikonai, palaikę taikias, lėtesnes reformas). Padaręs jiems kelias paslaugas, Breguet atsidūrė nepageidaujamų piliečių gretose ir privalėjo išvykti iš šalies. Deja, praradęs pasą, negalėjo pasitraukti saugiai. Jo senas draugas Marat’as, sugebėjo įtikinti svarstančiųjų komitetą ir sugrąžinti meistrui pasą. Po kelių mėnesių pačiam Maratui buvo įvykdyta mirties bausmė.
Šveicarija ir grįžimas namo
1793 m. Breguet su šeima pasitraukė į Šveicariją. Keliaudami nuo miesto iki miesto galų gale apsistojo Le Locle (vienas žymiausių laikrodininkystės centrų). Šiuo metu šeimos finansinė padėtis smarkiai pablogėjo: nesutarimai su senu verslo partneriu Xavier Gide bei valstybės konfiskuotas manufaktūros namas Paryžiuje nežadėjo nieko gero. Vis dėlto per daugelį metų sukaupti kontaktai visoje Europoje leido meistrui išgyventi šį laikotarpį. Praėjus metams po revoliucijos pabaigos, 1795 m., šeima grįžo į Paryžių. Abraham – Louis su draugų pagalba sugebėjo atkurti savo verslą. Nors laikrodininkas vėl dirbo namie ir verslas sėkmingai augo, jo laukė artėjantis Napoleono rėžimas. Apie laikrodžius Napoleono kariuomenei trumpai aprašiau čia.
Abraham – Louis Breguet (Šaltinis: Breguet)
Parašykite atsiliepimą